Akcijos. Jos istoriškai yra daug pelningesnės nei obligacijos, tačiau ir daug rizikingesnės. Kita vertus, investicijų į akcijas riziką galima sėkmingai sumažinti vadovaujantis sveiku protu ir naudojantis diversifikacija – rizikos išskaidymu (apie rizikos išskaidymą kalbėsime atskirai).

Svarbiausias akcijų privalumas – investuodami į jas, tuo pačiu investuojate ir į įmonių pelną bei sėkmę. Pirkdami akcijas, perkate nuosavybę; tam tikra prasme tampate verslo dalininku, ir įsigyjate geriausias idėjas įmonėje, daugelio žmonių sunkų darbą ir jų planus uždirbti įmonei pinigų. Tai yra visai kas kita, negu pirktumėte obligacijas ir tokiu būdu finansuotumėte vyriausybę arba įmonę, kurios pinigus gali tiesiog iššvaistyti.

Suprantama, akcijų rinka taip pat svyruoja. Viena iš šio svyravimo priežasčių – įmonės akcija kainuoja tiek, kiek, investuotojų nuomone, ji yra verta, įskaitant šios įmonės pelningumą ateityje. Žinoma, investuotojų nuomonę veikia be galo daug veiksnių. Tarkime, laikraštis išspausdina pranešimą, kad ką tik išsiritęs pingvino jauniklis Jūrų muziejuje pavadintas bendrovės vardu. Netgi toks "įvykis", nieko bendra neturintis su bendrovės veiklos rezultatais, gali pagerinti kai kurių investuotojų nuomonę apie bendrovę (o gal tie investuotojai myli gamtą?) ir pozityviau nuteikti juos dėl bendrovės veiklos perspektyvų. Trumpalaikiu laikotarpiu investuotojų nuomonę apie bendrovę, taigi ir bendrovės akcijos kainą, galima "koreguoti" nepriklausomai nuo įmonės veiklos rezultatų. Tai reiškia, kad įmonių, kurių pelnas, apyvarta ir kiti rodikliai yra vienodi, akcijų kaina gali gerokai skirtis – ji gali būti tiek per žema, tiek per aukšta.

Akcijų rinka yra daugiau lūkesčių, o ne praeities rezultatų rinka. Tai reiškia, kad akcijų kaina atspindi investuotojų nuomonę apie tai, kokia bus šios įmonės akcijos kaina ATEITYJE. Investuotojai perka akcijas tikėdami, kad parduos jas aukštesne kaina. Deja, tai įmanoma tik tuomet, jeigu bendrovės pelnas augs. O jeigu pelnas neaugs, tai net patys geriausi pasaulyje praeities rezultatai nepadės akcijų kainai kilti. Ne veltui visose ataskaitose ir reklamoje prie istorinių veiklos rezultatų privaloma užrašyti, kad praeities rezultatai negarantuoja pelno ateityje. Jokiu būdu negalima pervertinti praeities rezultatų įtakos ateičiai.

Kai praeities rezultatai labai pervertinami, akcijų rinkoje kyla "burbulai". Akcijų kainos per trumpą laiką gali išaugti keliais šimtais procentų. Vienas iš akcijų rinkos "burbulo" požymių – kiekvienas Jūsų pažįstamas žmogus yra linkęs pirkti akcijų, o jūsų kaimynas ar netgi taksi vairuotojas patarinėja, į kokias akcijas geriausia investuoti. Žinokite, kad toks metas nėra geriausias investuoti į akcijas. Tačiau jei niekas nenori net girdėti apie akcijų rinką, finansų makleriai neturi klientų ir visi nusivylę – Jūsų valanda išmušė. Investavę tokiu metu, tikrai netapsite paskutiniu pirkėju akcijų rinkoje prieš tai, kai burbulas sprogs.

Nors akcijų rinka ir labai svyruoja, jos ilgalaikius pokyčius įmanoma prognozuoti. Visų pirma, akcijų rinka labai priklauso nuo ekonomikos. Jeigu šalies ekonomika yra gera, tuomet akcijų rinka anksčiau arba vėliau kils. Jeigu ekonomika "šlubuoja", tuomet, veikiausiai anksčiau negu vėliau, akcijų rinka taip pat turės problemų.

Kai šalyje yra palankus verslui klimatas, maži mokesčiai, didelė investicijų grąža ir nedaug biurokratinių trukdžių, tuomet šalyje akcijų rinka sparčiai kyla. Jos augimą skatina didėjantis įmonių pelnas, taigi ir gausesni dividendai. Tačiau jeigu įmonių vadovai įvairiais būdais supančioti, ekonomika, o kartu ir akcijų rinka ilgą laiką augs labai lėtai.

Taip pat reikia žinoti, kad akcijos skiriasi savo rizika. Pirkdami užsienio šalių akcijas užsienio valiuta paprastai rizikuojate labiau negu pirkdami savo šalies bendrovių akcijas savo šalies valiuta. Aktyviai valdomi akcijų fondai rizikingesni už pasyviai valdomus (indekso) fondus. Visada verta laikytis atokiau nuo spekuliacinių akcijų – tokių, kurių kainos augimas paremtas ne gerais dabartiniais rezultatais, o tik dideliais ateities lūkesčiais. Šansai prarasti pinigus tokiais atvejais yra didesni nei lošiant kazino. Taip pat rizikuosite prarasti pinigus, jeigu investuosite į bendrovių, kurios be galo sparčiai auga, akcijas. Kaip taisyklė, tokios įmonės dėl konkurencijos ir kitų priežasčių sparčių augimo tempų negali išlaikyti ilgą laiką, todėl investuotojai galų gale dažnai lieka nuvilti.

Investuoti į akcijas galite individualiai pasirinkę akcijas, pavedę savo finansų makleriui arba asmeniniam bankininkui sudaryti Jūsų investicijų portfelį, taip pat per akcijų fondus. Bet kokiu atveju, galiu garantuoti, kad Jūsų akcijų portfelio vertė svyruos, ir kartais – gana smarkiai. Tokiais atvejais atminkite, kad sėkmingam Jūsų investavimui esminę reikšmę turi pasirinktos investavimo strategijos stabilumas.

Remiantis tyrimų įvairiose šalyse rezultatais galima teigti, kad pagrindinė investuotojų klaida – dažnas investicinių fondų keitimas, siekiant savo lėšas investuoti pagal grąžą pirmaujančiame fonde. Tačiau fondai ilgai viršūnėje neišsilaiko ir investuotojai juos keičia kitais – sėkmingesniais. Rezultatas paradoksalus: nuo 1984 iki 2002 metų "Standard & Poor’s 500" indeksas (sudarytas iš 500 didžiausių JAV bendrovių akcijų) vidutiniškai augo 12,9 proc. per metus, vidutinis akcijų investicinis fondas uždirbo 9,6 proc. per metus, o vidutinis investuotojas – tik 2,7 proc. Dažnas pasirinktos investavimo strategijos kaitaliojimas reikšmingai sumažino smulkiųjų investuotojų investicijų grąžą.

Žinant, kad investuoti į akcijas rizikinga, kyla natūralus klausimas – kam iš viso investuoti, žinant kad galite prarasti visus pinigus. Atsakymas būtų toks – istoriškai investavimas į akcijas pelningumu pralenkė visus kitus investavimo būdus. Be to, investicijų į akcijas riziką galima pasirinkti ir įvairiais būdais sumažinti. Vienas iš paprasčiausių ir populiariausių rizikos sumažinimo būdų yra investicijų išskaidymas arba diversifikacija.

III žingsnis: nedėkite visų kiaušinių į vieną pintinę

Net patys geriausi planai gali nuvilti, todėl Jums būtinai reikia turėti "investicijų portfelį", o ne tik vieną ar dvi investicijas. Toks investicijų išskaidymas vadinamas diversifikavimu; teisingai diversifikavę būsite tikri, kad ištikus blogiausiam scenarijui Jūs prarasite ne visus, o tik dalį savo pinigų.
 
Teisingas diversifikavimas nėra paprasčiausias pinigų "išmėtymas" po skirtingus finansinius instrumentus; visų pirma, tai yra investicijų padalijimas tarp skirtingo rizikingumo investicijų. Pirmas diversifikavimo žingsnis – prisiminkite savo investavimo tikslą, laiko horizontą, norimą investicijų prieaugį bei priimtiną rizikos lygį. Tik tuomet galėsite nuspręsti, kokią dalį investuoti į rizikingas, vidutinio rizikingumo ir mažai rizikingas investicijas. Būtinai bent dalį pinigų laikykite grynaisiais pinigais arba jų pakaitalais (banko indėliais arba trumpalaikiais vyriausybės vertybiniais popieriais).

Paprastai jaunesniems žmonėms rekomenduojama didžiąją investicijų dalį sudaryti iš akcijų ir akcijų fondų, o vyresniems žmonėms labiau rekomenduojami mažesnio rizikingumo instrumentai – indėliai banke, obligacijos ir pinigų rinkos fondai. Tokios rekomendacijos yra bendro pobūdžio ir labiausiai susiję su laiko horizontu – jaunesni žmonės paprastai turi daugiau laiko pasiekti savo investavimo tikslus, taip pat jie dažniausiai turi darbą ir pajamų, taigi galės "išgyventi" investicijų vertės sumažėjimo periodus, kurių investuojant akcijų rinkoje tikrai nepavyks išvengti.

Tačiau Jūs visada turite pats pasirinkti, kokią konkrečiai dalį investuosite į akcijas. Gali būti, kad jaunas žmogus planuoja už pusmečio įsigyti brangų pirkinį ir jam reikės visų jo pinigų – tokiu būdu visas investicijas, kurias po pusmečio planuojama paversti grynaisiais, turėtų sudaryti nerizikingi instrumentai. Apskritai, investuoti į akcijas patartina tik tuomet, kai Jūsų laiko horizontas konkrečiai investicijai yra ne mažesnis kaip 2 metai.

Pasirinkę, kokiomis dalimis investuosite į skirtingo rizikingumo pozicijas, galite toliau diversifikuoti pasirinktos pozicijos viduje. Diversifikuodami nerizikingas investicijas galite pasirinkti indėlius, trumpalaikius vyriausybės vertybinius popierius, obligacijas ir t. t. Jeigu investuosite į obligacijas, išskaidykite jas pagal trukmę, t. y., pasirinkite skirtingą obligacijų išpirkimo terminą – tarkime, išpirkite obligacijas po vienerių, pusantrų ir dvejų metų. Ilgesnio termino obligacijas rinkitės labai atsargiai, prieš tai būtinai pasvarstykite, ar jų pelningumas padengs laukiamą infliaciją. Kitų besivystančių šalių rinkose obligacijų palūkanos gali būti didesnės nei Lietuvoje, tačiau ten investuojant būtina įvertinti šalies ir valiutos riziką.

Jeigu investuojate į akcijas, sudarykite akcijų portfelį iš ne mažiau kaip 15 akcijų iš skirtingų pramonės šakų. Taip pat galite pirkti ne vienos šalies akcijų, nors tai kainuos daugiau ir atsiras papildomų rizikų (tarp jų šalies ir valiutos rizika).

Turbūt lengviausias ir saugiausias būdas diversifikuoti savo investicijas yra pirkti investicinių fondų, kurie jau yra diversifikuoti, vienetus; be to, Jūs galite įsigyti kelių fondų, pagal skirtingas strategijas investuojančių skirtingose rinkose, vienetų. Taip pat geras sprendimas yra pasirinkti kurią nors investiciją pagrindine ir pasirūpinti papildomomis investicijomis, atsveriančiomis riziką. Pagrindine investicija verta pasirinkti labai gerai diversifikuotą fondą ir papildomai pridėti kelias individualias investicijas. Indekso fondas idealiai tinka būti pagrindine diversifikuota investicija.

IV žingsnis: mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis...

Galbūt niekada netapsite profesionaliu investuotoju, tačiau išmanyti bent investavimo pagrindus būtina. Skirkite bent šiek tiek laiko susipažinti su investicijų istorija ir jų rizika. Labai dažnai įvairių sričių profesionalai – mokslininkai, inžinieriai, gydytojai, teisininkai ar verslininkai – padaro stulbinamą karjerą, tačiau, nedaug suprasdami apie investicijas, atsiduria finansiniuose griuvėsiuose. Jei apsisprendėte investuoti, supraskite tai, ką darote. Juk sunkiai dirbate tūkstančius valandų; būtų tikra kvailystė išmesti uždirbtus pinigus, laiką ir pastangas padarant kokią nors kvailą investiciją, apie kurią Jūs ničnieko nesuprantate. Deja, taip atsitinka labai dažnai.

V žingsnis: naudokitės savo galva

Net investavimo profesionalai ne visada žinos, kaip būtent Jūsų atveju apskaičiuoti geriausią pelno ir rizikos santykį. Maža to, kartais finansų makleriai ir asmeniniai bankininkai yra tik pardavėjai, kurių svarbiausias interesas – įsiūlyti Jums savo produktą; taigi klausykite jų patarimų, tačiau aklai jais nepasitikėkite. Visada naudokitės sveiku protu, klausinėkite tol, kol įsitikinsite, kad supratote, į ką investuojate, kokie yra mokesčiai, rizika, tikėtina investicijų grąža.

Analitikai dažnai pamini ne visus produktus ir galimybes, pernelyg dažnai jų rekomendacijose nė su žiburiu nerasite strateginio plano. Kaimynai, giminaičiai ir taksistai nėra asmenys, į kuriuos turėtume kreiptis finansinio patarimo. Planai "Praturtėk greitai" beveik visada garantuoja finansinę katastrofą. Jeigu atrodo, kad investicijų grąža yra pernelyg gera, kad būtų reali, žinokite – beveik visada taip ir yra. Rizika visada yra tuo didesnė, kuo aukštesnė investicijų grąža. Todėl jei kas nors Jums pasiūlys visiškai saugią investiciją, užtikrinančią 20 proc. grąžą per metus, būkite atsargus. Taip, tokia grąža gali būti reali; tačiau kartu yra didelė tikimybė, kad Jūs visiškai prarasite pinigus.

Pabaiga: Kaip yra Lietuvoje?

Spartus Lietuvos ekonomikos augimas ir gyventojų pajamų augimas leido Lietuvos akcijų rinkai tapti patrauklia vieta investuoti. Obligacijos ir bankų indėliai beveik nesudaro konkurencijos investicijų grąžai, kurią galima gauti iš akcijų. Tik verta atsiminti, kad akcijų rinkai kylant ji vis labiau svyruos, ypač trumpalaikiu laikotarpiu. Akcijų kainos gali labai staigiai kristi ir vėl kilti. Per ilgesnį laiką akcijų rinka atspindės ekonomikos augimą. Besivystančiose rinkose, įskaitant Lietuvą, akcijų rinkos grąža ilgą laiką gali būti po 15 proc. kasmet. Labai tikėtina, kad Lietuvos akcijų rinkos augimas artimiausius 5 metus vidutiniškai sieks apie 15,30 proc. kiekvienais metais.

Kita vertus, nereikia pamiršti, kad akcijų rinka labai priklauso nuo ekonomikos. Dėl to visada, kai politikai padidina mokesčius produktyviausiems visuomenės sluoksniams, tai iš karto reikia įvertinti kaip žalą verslui, ekonomikai, akcijų rinkai – ir Jūsų investicijų grąžai investuojant akcijų rinkoje. Ekonomika ir akcijų rinka kentės, jeigu bus padidintas minimalus atlyginimas, pensijos arba socialinio draudimo mokestis, kuris dabar siekia net 33 proc. Man toks socialinio draudimo mokestis atrodo gerokai per didelis – tarkime, JAV jis siekia tik 7,6 proc. Taip pat Lietuvoje labai didelis pridėtinės vertės mokestis, nors pasaulyje yra šalių, kurios šio mokesčio apskritai netaiko. Neabejoju, kad sumažinusi šiuos mokesčius Lietuva taptų ekonomiškai laisva ir labai turtinga šalimi.


------------------------------------------------------------------------------------
Max Zavanelli dirbo investicijų valdymo srityje ilgiau nei 30 metų. "American National banke" (JAV) jis dirbo investicijų strategu, o "Mellon" banke (JAV) - vyriausiuoju finansų analitiku. Stetsono universitete (Florida, JAV) M. Zavanelli dėstė taikomųjų investicijų discipliną ir dabar yra Stetsono universiteto valdybos narys.

M. Zavanelli taip pat yra "ZPR Investment Management, Inc.", "ZPR Investment Research, Inc.", "ZPR International, Inc." prezidentas, UAB "Investicijų portfelių valdymas" valdybos pirmininkas, taip pat pirmojo Lietuvoje registruoto atvirojo investicinio fondo "NSEL 30 indekso fondas" įkūrėjas ir stebėtojų tarybos pirmininkas bei Lietuvoje registruoto investicinio fondo "ZPR Amerikos mažos kapitalizacijos bendrovių akcijų atviras investicinis fondas" įkūrėjas.