Aktyvus ir pasyvus investicijų valdymo būdai pastaruoju metu yra aktuali debatų tema tiek akademiniuose sluoksniuose, tiek tarp praktikų. Smulkiųjų investuotojų nepasitenkinimas investicinių fondų įmonių siūlomais investiciniais produktais lėmė gausybę tyrimų, kurių objektas buvo aktyviai bei pasyviai valdomų fondų rezultatų palyginimas. Dauguma tyrimų įrodo, kad aktyviai valdomos investicijos vidutiniškai duoda mažesnę grąžą. Tačiau individualus apsisprendimas priklauso ir nuo kitų veiksnių bei sąlygų:

1.  Tikslo. Investavimas yra tinkama priemonė pasiekti tam tikrų finansinių tikslų. Pavyzdžiui, ilgalaikis tikslas galėtų būti – sukaupti lėšų vaikų išsilavinimui ar saugiai senatvei,  trumpalaikis – pradinis įnašas įsigyjant automobilį ar būstą. Atsižvelgiant į numatomą investavimo laikotarpį, galima pasirinkti aktyviai valdomą arba pasyviai valdomą portfelį. Pavyzdžiui, tyrimais įrodyta, kad ilgalaikėje perspektyvoje indeksiniai fondai duoda didesnes pajamas, tačiau investuojant trumpam laikotarpiui, galima daugiau išlošti tinkamai pasirinkus aktyviai valdomą fondą.

2.  Tolerancijos rizikai. Skirtingi investuotojai skirtingai reaguoja į riziką. Vieni iš jų yra konservatyvūs ir linkę atsisakyti dalies grąžos dėl mažesnės rizikos, kiti, siekdami kuo didesnės naudos, deramai neįvertina rizikos. Dažniausiai tai smulkūs investuotojai, nedaug teišmanantys apie investicinius produktus. Kita vertus, profesionalūs investicijų valdytojai nėra linkę atvirai kalbėti apie riziką, norėdami parduoti rizikingesnius produktus. Lyginant aktyvųjį ir pasyvųjį valdymo būdus šiuo atveju reikėtų paminėti, kad pasyviai valdomi (indeksiniai) fondai yra mažiau rizikingi nei aktyviai valdomi.

3.  Išlaidų. Aktyvus investicijų valdymas yra žymiai brangesnis. Taip yra dėl įvairių mokesčių: didesnis investicijų valdymo mokestis, didesnis mokestis už apyvartą (aktyviai valdomų portfelių apyvarta didesnė), komisiniai tarpininkams, įėjimo, išėjimo, taip pat prisideda marketingo, auditavimo bei kitos išlaidos, kurios vienaip ar kitaip atsispindi mokesčiuose. Aktyviam investuotojui susidaro nuo 2% iki 9% mokesčių nuo viso valdomo turto per metus, o tai yra labai daug palyginus su pasyviai valdomų portfelių mokesčiais, kurie sudaro apie 0,5% per metus. Tačiau tai tik bendra tendencija. Renkantis konkretų investicinį fondą reikėtų atsižvelgti į būtent į to fondo išlaidas, nes ir indeksinio fondo valdymas gali kainuoti 2% ir daugiau per metus.

Apibendrinant užsienio valstybių patirtį, reikėtų vengti tokių klaidų kaip praeities rezultatų pervertinimas, nes geri praeities rezultatai negarantuoja didelės grąžos ateityje. Tai įrodo pastaruoju metu atlikti tyrimai.

Taip pat didelę reikšmę sėkmingam investavimui turi pasirinktos strategijos stabilumas. Remiantis tyrimų rezultatais, galima pasakyti, kad dažnas investicinių fondų kaitaliojimas reikšmingai sumažino smulkiųjų investuotojų investicijų grąžą.