LT | ENG

 
Apie mus
Naujienos
Apie investicinius fondus
Apie indekso fondus
Aktyvus ir pasyvus valdymas
Penki pradedančiojo investuotojo žingsniai
Dažniausiai užduodami klausimai
NSEL 30 indekso fondas
NSEL 30 indeksas
Kaip tapti klientu
Šios dienos rezultatai
Istoriniai rezultatai
Lyginamasis indeksas
Kontaktai
P. Lukšio g. 32
LT-08222 Vilnius, Lietuva
Tel. +370 5 2747016
Faks. +370 5 2747017
El. paštas office@ipv.lt
 
 
2010 m. rugsėjo 6 d.
NSEL 30 indeksas    
271,55   +0,66%
nuo mėnesio pradžios   +3,84%
nuo metų pradžios   +29,53%
2010 m. rugsėjo 6 d.
Fondo akcijos vertė    
2139,70 Lt.   +0,58%
nuo mėnesio pradžios   +3,75%
nuo metų pradžios   +26,76%
Fondo akcijos kaina   Litais
platinimo:   2182,49
išpirkimo:  
išlaikius >2 metus:   2139,70
išlaikius 1-2 metus:   2118,30
išlaikius <1 metus:   2096,91
GAV*   7 465 414
* — Grynųjų aktyvų vertė (LTL)
 
 
Apie investicinius fondus / Apie indekso fondus

Aktyvus ir pasyvus investicijų valdymas
Vertybinių popierių portfelis gali būti valdomas aktyviai arba pasyviai. Aktyvus portfelio valdymas – sudėtingas procesas, kai priimama daug sprendimų, susijusių su gana didele rizika. Tam reikia kvalifikuoto supratimo apie portfelio įvertinimą ir jo valdymo principus. Pasyvi akcijų valdymo strategija, kitaip dar vadinama ilgalaike „pirk ir laikyk" investavimo strategija, yra labiau vertinama tų investuotojų, kurie netiki, kad nedidinant rizikos galima pasiekti didesnį portfelio pelningumą. Be to, pasyvaus akcijų portfelio valdymo išlaidos yra mažesnės dėl mažesnės akcijų apyvartos.

Indeksavimas – pasyvaus valdymo strategija
Dalis investuotojų neturi laiko ar atitinkamo pasirengimo, kad galėtų patys sekti rinką, ją analizuoti bei spręsti, ką pirkti, o ką parduoti. Tuomet jie gali tiesiog sekti rinką indeksavimu. Indeksavimas siūlo investuotojui vidutinį rinkos pelningumą už nedidelius mokesčius.

Indekso fondas – tai pasyviai valdomas investicinis fondas, kuris kiek įmanoma tiksliau seka pasirinkto rinkos indekso kitimą. Indeksas – tai skaičius, atstovaujantis tam tikrą rinkos segmentą arba vertybinių popierių grupę ir įvertinantis jų dinamiką. Indekso fondas sudaro savo akcijų portfelį pagal pasirinktą indeksą – t.y. investuoja į visus indeksą sudarančius vertybinius popierius tokiu procentiniu santykiu, kokiu jie įeina į indeksą.

Tarkime, indeksas sudaromas pagal 20 stambiausių šalies bendrovių akcijų kapitalizaciją (kapitalizacija – bendrovės akcijos kaina padauginta iš bendrovės išleistų akcijų skaičiaus). Pavyzdžiui, bendrovės A lyginamasis svoris minėtame dvidešimtuke yra 18%. Pagal tai formuojamas ir indekso fondo vertybinių popierių portfelis. Jį sudarys tų 20 bendrovių akcijos, ir bendrovės A svoris portfelyje bus 18%. Po tam tikro laikotarpio (mėnesio, ketvirčio ar pan.) vertybinių popierių portfelis performuojamas, atsižvelgiant į akcijų rinkos pokyčius.
Indekso fondai gali sekti labai įvairius indeksus. Kai kurie iš jų, pvz., S&P 500 (JAV), sudaryti pagal didžiausių bendrovių rodiklius. Yra indeksų, kurie apskaičiuoti įtraukiant smulkesnes, tarptautines bendroves, obligacijas ir pan.

Kas geriau?
Esminiai indekso fondo ir aktyviai valdomo investicinio fondo skirtumai:

  • indekso fondas nesistengia aplenkti akcijų rinkos, o seka jos dinamiką;
  • indekso fondai yra pigesni, nes juose nėra brangiai apmokamų pinigų valdytojų, mažesnės operacijų išlaidos.
  • Daugelio nepriklausomų tyrimų duomenimis, indeksavimas yra pelningesnis ir mažesnės rizikos už daugelį aktyviai valdomų investicinių fondų investuojant ilgesniam laikui. Daugiau nei pusė aktyviųjų piniginių lėšų valdytojų pasirodo blogiau nei standartiniai rinkos indeksai. Jeigu aktyvieji negali įveikti rinkos, investuotojai turėtų pabandyti prisiderinti prie jos mažiausiomis sąnaudomis.

    Indekso fondo privalumai:

  • išskaidyta rizika (investuotojo pinigai paskirstyti visoje rinkoje),
  • likvidu (investuotojas gali bet kada pareikalauti išpirkti savo akcijas),
  • efektyvu (dėl pasyvaus valdymo mažesni valdymo ir finansų maklerių komisiniai mokesčiai),
  • patogu (vieną kartą investavę turėsite išskaidytos rizikos investiciją, sudarytą iš daugelio vertybinių popierių).
  • Išskaidyta rizika (diversifikacija) ir likvidumas labai svarbūs investuojantiems besivystančiose vertybinių popierių rinkose. Išsivysčiusiose rinkose galima pačiam nesunkiai sudaryti likvidų išskaidytos rizikos investicijų portfelį, tačiau besivystančiose rinkose tai padaryti nevisada paprasta; tokiose rinkose indekso fondas gali būti patogus likvidumo ir diversifikavimo problemų sprendimas.

    Lietuvoje skirtumas tarp kai kurių bendrovių akcijų pasiūlos ir paklausos kainų gali būti iki 10%, be to, kai kurioms akcijoms nėra paklausos arba pasiūlos. Investuodamas per indekso fondą investuotojas sutaupo šį pasiūlos-paklausos kainų skirtumą, kurį, pirkdamas akcijas savarankiškai, turėtų sumokėti.

    Pagrindinė investicija
    Kai kurie žmonės ir patys žino, kurios bendrovės turi puikias galimybes ateityje būti pelningos, ir todėl yra vertos, kad į jas investuotų (galbūt šie žmonės dirba tokiose bendrovėse). Tačiau, planuojant investuoti ilgesniam laikui, tokia investicijų programa yra nepilna. Tikriausiai pats geriausias būdas investuoti yra pirkti Jūsų mėgstamiausių bendrovių akcijų ir taip pat investuoti į pagrindinį investicijų portfelį, kuris atpindės Jums priimtiną vertybinių popierių sudėtį bei leis Jums pasinaudoti šalies ekonomikos kilimu bei šalies įmonių pasiekimais ateityje.


    Jeigu Jūs investuojate ilgesniam laikui, indekso fondas gali būti patogus ir nebrangus būdas pasinaudoti kylančia šalies ekonomika, o investicijų graža gali būti tokia pati arba net didesnė už aktyviai valdomo investicijų portfelio investicijų grąžą.

     
             
    © 2007 NSEL 30 indekso fondas